Wikileaks. Atskleidžiant Juliano Assange'o karą prieš slaptumą

Britų tiriamosios žurnalistikos profesionalų Davido Leigh ir Luke’o Hardingo knyga „WikiLeaks. Atskleidžiant Juliano Assange‘o karą su slaptumu“, anglų kalba išleista 2011-ųjų vasarį, paviešino daugybę faktų apie „WikiLeaks”, atskleidė šios organizacijos kūrimosi istoriją ir sukėlė ne vieną skandalą politiniuose sluoksniuose.

J. Assange‘as – mažai kam žinomas australų programišius, dar 1991 m. teistas už įsilaužimą į Pentagono kompiuterių tinklus, – išgarsėjo 2010-aisiais, kai jo įkurta tiriamosios žurnalistikos organizacija „WikiLeaks“ paskelbė daugybę slaptų dokumentų, atskleidusių politines pasaulio galingųjų machinacijas. Per kelis mėnesius jis tapo didvyriu, metusiu iššūkį pačioms galingiausios pasaulio valstybėms ir korporacijoms.

Kas šis malonios išvaizdos jaunuolis, staiga tapęs Amerikos priešu Nr. 1? Naujasis alternatyviosios žiniasklaidos pranašas ar įžūlus virtualios erdvės teroristas? Kovotojas už laisvę ar sociopatas? Informacijos mesijas ar viskuo nusivylęs narcizas? Išsamūs atsakymai pateikti šioje knygoje, kurios autoriai pradėjo bendradarbiauti su J. Assange’u beveik nuo pat „WikiLeaks” susikūrimo pradžios ir netrukus tapo gerais jo bičiuliais.
Būtent britų dienraštis „The Guardian“, kuriame ilgus metus dirba D. Leigh ir L. Hardingas, tapo pirmuoju laikraščiu, pradėjusiu skelbti „Wikileaks“ informaciją dar tada, kai to niekas nedarė. Per kelerius metus „The Guardian“ išspausdino šimtus tūkstančių įslaptintų JAV karo lauko raportų iš Afganistano ir Irako, dauguma jų buvo demaskuojamojo pobūdžio. D. Leigh ir L. Hardingas ilgą laiką tiesiogiai bendravo su J. Assange’u, padėjo rinkti informaciją ir rūpinosi jo saugumu. Jų draugystę liudija faktas, kad prieš pasiduodamas policijai, J. Assange‘as slapstėsi D. Leigh namuose Londone.

Gyva ir vaizdinga kalba parašyta knyga išsyk sulaukė daug kritikos. Pasaulio galingiesiems itin nepatiko, kad J. Assange’as joje vaizduojamas kaip bebaimis didvyris, nepabūgęs jokių galios struktūrų ir savotiška mada pavertęs slaptos informacijos „nutekinimą“. Pats J. Assange’as – priešingai – buvo labai nepatenkintas kai kuriais knygoje aprašytais jo gyvenimo epizodais ir grasino autoriams teismu dėl „piktybinio šmeižto”. Be to, „WikiLeaks” įkūrėjas pasipiktino, kad knygoje buvo paviešinti slapti kodai, kuriuos pasitelkus galima iššifruoti informaciją apie slaptą „WikiLeaks” programišių bei informatorių tinklą.